Į ateitį su pasitikėjimu

"7 meno dienos"  Nr.13 (1027), 2013-03-29  

http://www.7md.lt/muzika/2013-03-29/I-ateiti-su-pasitikejimu

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondui „Pagalba Lietuvos vaikams" - 10 metų

Živilė Ramoškaitė

Įžymusis XX a. violončelininkas Mstislavas Rostropovičius buvo gerai pažįstamas su daugeliu Lietuvos muzikų, turėjo čia išugdytų mokinių - Silviją Sondeckienę, Davidą Geringą, koncertavo su Lietuvos kameriniu ir Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Su Lietuvos baleto trupės atliekamu ir paties maestro diriguojamu Sergejaus Prokofjevo baletu „Romeo ir Džuljeta" apkeliavo kone pusę pasaulio. 

Lankydamasis Vilniuje garbusis maestro noriai duodavo interviu laikraščiams ir televizijai, dalydavosi mintimis apie muziką ir apie viską. Su nepaprastu humoru ir meniniu polėkiu jis pasakodavo apie savo gyvenimą, neaplenkdamas tragiškiausių įvykių. Iš šio didžio žmogaus trykšte tryško neišsemiama energija, šiluma, išmintis. Dabar, kai jo nėra, esu tikra, su juo bent kiek bendravusieji klausosi muzikos įrašų, žiūri filmus ir fotografijas, o mintyse atskamba kokia nors maestro pasakota istorija, kad ir apie įkurtus modernius gimdymo namus, linksmą paraginimą „važiuokite ten gimdyti" ar kad jis lipąs kopėčiomis aukštyn ir jau esąs tarp žemės ir dangaus... 

M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Parama Lietuvos vaikams" atsirado labai spontaniškai. Maestro jau turėjo įkūręs Vašingtone labdaros fondą, kai sykį lėktuve pasisukęs į smuikininkę Rasą Kubilienę pasakė: „Remsiu gabius Lietuvos vaikus." Netrukus tai tapo tikrove: 2003 m. balandžio mėnesį fondas buvo įregistruotas. Žinoma, buvo sukurti reikalingi dokumentai, įstatai ir t.t., tačiau reikėjo rasti ir entuziastų, kurie jam vadovautų, organizuotų, suktųsi kaip voverės. Kas imsis tokio darbo? Žinoma, tik moterys, juolab jog ši veikla visai neapmokama. Taigi nuo pirmos dienos iki šiol fondu rūpinasi šešios puikios ponios, fondo valdybos narės - Rasa Kubilienė (pirmininkė), Rūta Kėvišienė (atstovė menui), Lina Kučinskienė (atstovė medicinai ir sportui), Bronė Narkevičienė (atstovė mokslui) ir Giedrė Jonikienė bei Elena Bartkienė. Fondo prezidentu iki mirties buvo pats M. Rostropovičius, dabar jo pareigas perėmė dukra Jelena Rostropovich.

Per dešimt veiklos metų fondas parėmė daugiau kaip 80 gabių vaikų - muzikantų, sportininkų, matematikų, fizikų ir kitų mokslo sričių atstovų. Buvo perkami instrumentai, siunčiama tobulintis pas įžymius pedagogus bei į konkursus, tarpininkauta rengiant koncertus garsiose salėse ir t.t. Šiai paramai fondas yra surinkęs apie 2 milijonus litų. Daug gabių vaikų iš įvairių Lietuvos miestų dabar sėkmingai mokosi užsienyje arba savarankiškai dirba. 

Šiais metais fondo globotiniams Ignui Maknickui ir Simonai Šleiterytei meistriškumo pamokas vedė pianistė Mūza Rubackytė; smuikininkas Sergejus Krylovas mažajai smuikininkei Paulinai Jankovskytei neseniai įteikė vertingą smuiką; kiti fondo remiami vaikai antrąsyk koncertuos Paryžiuje, Luvro salėje, vasarą gros Šlėzvigo-Holšteino festivalyje. Fondas taip pat remia vaikų medicinos įstaigas, padėjo joms įsigyti modernios aparatūros. 

Dar viena fondo veiklos sritis - Nacionalinė moksleivių akademija, išaugusi į savarankišką organizaciją, globojančią meno ir tiksliųjų mokslų vaikus... Fondo dešimtmečio išsamiai veiklai aprašyti prireiktų storokos brošiūros. Rasa Kubilienė kiekviena proga nuoširdžiai dėkoja visiems fondo rėmėjams, pabrėždama, kad be jų pagalbos fondas nieko nenuveiktų. Beje, po M. Rostropovičiaus mirties surinkti reikiamų lėšų tapo daug sunkiau, tačiau valdybos pirmininkė džiaugėsi, kad tebeturi nuoširdžių rėmėjų ir atsiranda naujų. Ponia Rasa minėjo, jog maestro M. Rostropovičius, saikdindamas valdybos nares ir po jo rūpintis fondu, juokavo, kad stebės jų darbą iš dangaus.

Kovo 22 d. Taikomosios dailės muziejuje fondas minėjo veiklos dešimtmetį. Susirinko gražus būrys rėmėjų ir mecenatų, nusipelniusių pedagogų ir fondo globojamų vaikų su tėveliais. Renginį pagerbė Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma. Kartu su Maskvos M. Rostropovičiaus kultūrinių ir humanitarinių programų fondu buvo surengtas šventinis koncertas, jame dalyvavo keturi jaunieji talentai ir Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas dar tebestudijuojančio jautraus dirigento Modesto Barkausko. Labai pakiliai koncertą pradėjo svečias iš Sankt Peterburgo, muzikos mokyklos septintokas Arsenijus Munas, paskambinęs Wolfgango Amadeus Mozarto Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 15 B-dur finalą ir Frederyko Chopino Fantaziją-ekspromtą, op. 66. Antroji viešnia - Maskvos konservatorijos profesorės Natalijos Gutman studentė violončelininkė Aleksandra Perlova su Kameriniu orkestru stilingai ir juvelyriškai tiksliai atliko Josepho Haydno Koncerto C-dur I dalį. Paskui klausėmės dviejų Lietuvos atstovių. Buvusi fondo globotinė smuikininkė Dalia Kuznecovaitė atvyko iš Paryžiaus, ji dabar studijuoja Muzikos ir šokio konservatorijoje pas profesorių Borisą Garlitsky. Kiekvienas Dalios pasirodymas Lietuvoje sukelia teigiamų emocijų. Nors ji jau yra labai sunkaus - penkių turų! - prestižinio Henryko Szeryngo konkurso nugalėtoja, kaskart pradžiugina dar labiau ištobulinta technika ir meniškumu, kaupiama scenine patirtimi. Šįsyk ji puikiai pagriežė trylikamečio Felixo Mendelssohno sukurto Koncerto d-moll II ir III dalis. Sužavėjo graži lėtosios dalies kantilena, muzikos tėkmės įprasminimas, dinaminis lankstumas, spalvų įvairovė, o finale - solistės temperamentas, fantazija, žaismė.

Nors Dalia dar tebestudijuoja, ji gana intensyviai koncertuoja. Metų sandūroje koncertavo Kinijoje su meksikiečių simfoniniu orkestru. Septyniuose Pekine ir kituose miestuose įvykusiuose koncertuose ji atliko meksikiečių kompozitoriaus Manuelio Ponce Koncertą, sukurtą 1942 m., mums visiškai nežinomą. Neseniai smuikininkė grįžo iš Tolukos (Meksika), kur vyko VII tarptautinis H. Szeryngo konkursas, bet šįsyk D. Kuznecovaitė jau buvo vertinimo komisijos narė. Po konkurso ji dusyk koncertavo su Tolukos simfoniniu orkestru. Netrukus smuikininkė vėl išvyksta į Pekiną, kur su vietos orkestru gros Johanesso Brahmso Koncertą. 

Antroji lietuvaitė - akordeonininkė iš Šiaulių Sauliaus Sondeckio muzikos mokyklos Eglė Bartkevičiūtė, praėjusių metų rudenį Tarptautiniame akordeonininkų konkurse „Citta di Lanciano" (Italija) laimėjusi Grand Prix ir I vietą. Jai buvo patikėta užbaigti šį M. Rostropovičiaus fondo „Pagalba Lietuvos vaikams" dešimtmečio koncertą. Tai ji ir padarė kylančia dinamine kreive: po ilgesingų Astoro Piazzollos tango garsų suskambėjo virtuoziškas greito tempo R. Morkūno „Skrydis virš Balkanų".

Linkime fondui ir toliau darbuotis talentingų Lietuvos vaikų labui. Jie kurs mūsų krašto ateitį.