Eglė Urbonavičiūtė

E.Urbonaviciute, 2014.JPG

Eglė Urbonavičiūtė

Eglė Urbonavičiūtė gimė  1991 m. rugsėjo 2 dieną Klaipėdoje.

 „Pirmą kartą su muzikos garsais susipažinau dar darželyje Klaipėdoje. Iki šiol atsimenu darželio „Puriena“ muzikos vadovę Reginą, grojančią pianinu ar akordeonu. Tai ji atvėrė duris į margąjį muzikos pasaulį, kuriame iki šiol ir gyvenu. Darželyje nė dienos nebuvo, kada neskambėtų muzika, rengėme pasirodymus tėveliams per šventes, su vaikais dainavome ansamblėlyje, ruošėmės „Dainų dainelės“ atrankoms. Vadovė pastebėjo, kad turiu klausą, tad paragino tėvelius leisti  mane į Eduardo Balsio menų gimnaziją. Dar per stojamuosius mokykloje maniau, kad būsiu „chorinukė“ ar grosiu pianinu, nes tai buvo vienintelis instrumentas, kurį tuomet žinojau, bet pamačius smuiką, išgirdus jo skambesį, noras groti šiuo instrumentu nustelbė viską. Patekau pas mokytoją Kristiną Kupšienę – pirmosios smuiko pamokos, mokytojos šiluma ir nuoširdumas davė didžiulį impulsą toliau siekti aukštumų smuiko padangėje. Dvylika metų, praleistų jos smuiko klasėje, suformavo mane kaip smuikininkę, atvėrė duris į plačiąsias muzikos erdves. Pirmasis muzikos mokytojas – labai svarbus žmogus muzikanto gyvenime, nes padeda žengti pirmuosius žingsnius muzikos pasaulyje, išmoko jausti ir suprasti muziką. Labai džiaugiuosi, kad darau tai, kas man svarbu, ir galiu vadinti save smuikininke “ .

      2010 m. Eglė baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją Klaipėdoje, griežti smuiku ją mokė mokytoja Kristina Kupšienė. 2014 m. baigė bakalauro studijas profesoriaus Christiano Altenburgerio smuiko klasėje Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete.  Nuo 2014 metų  rudens  tęsia magistro studijas Conservatoire National Supérieur musique et Dansede Lyon (CNSMD-Lyon, France) profesorės Marianne Piketty smuiko klasėje.

Svajonė – būti visada laimingai, kokia ir esu dabar,  savo veikla ir pozityvumu „užkrėsti“ supantį pasaulį ir  įkvėpti tuos, kurie galbūt jau seniai nuleido rankas ieškodami gyvenimo prasmės. (Tai tiesa, nors ir labai herojiškai skamba.)

 Svarbesni konkursai ir pasiekimai:

 2007 m. respublikinis Balio Dvariono konkursas Vilniuje (laureatė),

2007 m. tarptautinis „Gradusad Parnassum“ konkursas Kaune (III vieta),

2008 m. tarptautinis „Olimpo musicale“ konkursas Kaune (I vieta),

2008 m. tarptautinis Augusto Dombrovskio konkursas Rygoje (diplomantė),

2009 m. respublikinis Raimundo Katiliaus konkursas Vilniuje (I vieta),

2010 m. respublikinis Jono Urbos konkursas Vilniuje (II vieta),

2013–2014 m. tapo SYLFF Tokyo fondo stipendininke.

 Koncertai ir festivaliai:

 2007 m. tarptautinis V. Spivakovo festivalis „Maskva pasitinka draugus“, grojo solo su „Rossiiskaja camerata“ orkestru, dirig. A. Kruzhkovas (Rusija);

2008 m. grojo solo su „Camerata Klaipėda“ orkestru, dirig. S. Čepinskis (Klaipėda, Lietuva);

2008 m. tarptautinis festivalis „Kaunas‘08“, grojo solo su Kauno simfoniniu orkestru, dirig. Vytautas Lukočius (Lietuva);

2009 m. grojo solo su Kauno simfoniniu orkestru, dirig. Vytautas Lukočius, M. Rostropovičiaus fondo organizuojamame koncerte Mažeikių kultūros centre (Lietuva);

2013 m. kaip kamerinių ansamblių dalyvė koncertavo kamerinės muzikos festivalyje „Musiqueaux 4 Horizons“ (Ronchamp, Prancūzija);

2014 m. dalyvavo kamerinės modernios muzikos festivalyje „Loisiarte 2014“, grojo kartu su muzikantais  Christianu Altenburgeriu, Franzu Bartolomey, Patricku Demenga, Dalia Dedinskaite (Langenlois, Austrija);

2014 m. koncertavo kamerinės muzikos festivalyje „Cully Classique“, grojo kartu su pianistu Gerardu Wyssu (Šveicarija);

2014 m. grojo solo su Klaipėdos kameriniu orkestru, vad. Mindaugas Bačkus (Klaipėda, Lietuva).

 Tobulinosi kursuose pas žymius smuikininkus: Ivry Gitlisą, Galiną Turchaninovą, Zakharą Broną, Petru Munteanu, Andreyu Baranovą, Alexanderį Gilmaną, Daną Mazurkevich, Jurijų Mazurkevichių, Martyną Švėgždą von Bekkerį.

 Viena garsi smuikininkė pasakė: „Klasikinė muzika ir jos interpretatorius neturi pataikauti klausytojui, atvirkščiai – klausytojas turi prisitaikyti prie klasikinės muzikos klausymo, mėginti ją suprasti.“

Tad noriu ir toliau kurti, interpretuoti muziką  negalvodama, ar kažkam įtiksiu ar patiksiu, ar kad kažkas mane pamils labiau už „teisingai“ sugrotą Mocarto koncertą.

Fondo rėmimo metai: 2009–2010 m.